Lietuvos istorija VBE

Timeline created by Subachius
In History
  • 1202

    Kalavijuočių ordino įsikūrimas

    Po saulės mūšio sujungtas su Vokiečių ordinu. Pervadintas Livonijos ordinu, turėjo savo savivaldos teisę. Centrinė būstinė - Ryga.
  • 1235

    Mindaugo valdymas

    Mindaugo valdymas
    1236 suvienijo kelias žemių sąjungas į vieną valstybę. 1263 m. buvo nužudytas.
    Sugebėjo suvienyti Lietuvos valstybę ir taip apsiginti nuo ordino. Sėkmingai kariavo su ordinu. Pasiekė, kad Lietuva būtų pripažinta lygiaverte katalikiška valstybe. Padėjo pagrindus tolimesnei Lietuvos politinei ir
  • 1236

    Saulės mūšis

    Saulės mūšis
    Kovota su Kalavijuočių ordinu. Lietuviai laimėjo.
    Reikšmė – sustabdytas kalavijuočių veržimasis į lietuvių žemes, sumenko jo įtaka, apginta valstybė. Po mūšio kalavijuočiai nusilpo, todėl 1237 m. Kalavijuočių ordinas buvo prijungtas prie Vokiečių ordino ir tapo jo vasalu.
  • 1236

    Vokiečių ordino (kryžiuočių) įsikūrimas

    Vokiečių ordino (kryžiuočių) įsikūrimas
    Prūsų žemėse. Centrinė būstinė - Marienburgas.
    Atsikraustymo priežastys: krikščionybės skleidimas, kryžiaus žygių populiarumas, ekonominiai riterių interesai.
    Pasekmės: sunyko kai kurios baltų gentys, germanizacija, Lietuvos vienijimasis, stabdė valstybės raidą, alino išteklius.
  • 1251

    Mindaugo krikštas

    Mindaugo krikštas
    Priežastys: Lietuva buvo puldinėjama ordino dėl pagonybės, sekino ekonominius, žmogiškuosius išteklius. Izoliuojama nuo Vakarų pasaulio.
    Padariniai: atokvėpis leido stiprinti Lietuvos valstybę. Lietuva pasuko Vakarų civilizacijos keliu. Valstybingumas užtikrino savitą raidą, kultūrinis augimas, baltų kalbų išsaugojimas.
  • Jul 6, 1253

    Mindaugo karūnavimas

    Mindaugo karūnavimas
    Pasikrikštijęs ir karūnavęsis Mindaugas sudarė sąlygas taikiai Vakarų civilizacijos sklaidai Lietuvoje.
  • 1260

    Durbės mūšis

    Laimėjo Lietuviai. Apginta Lietuvos valstybė.
    Be karinės mūšio reikšmės (sustabdyta jų invazija į lietuvių žemes), jis svarbus tuo, kad paskatino kitų baltų tautų (prūsų, kuršių) sukilimus prieš kryžiuočius. Ilgiausiai truko Didysis prūsų sukilimas (1260–1274), vadovaujamas Herkaus Manto. Jo metu didesnė prūsų žemių dalis buvo išvaduota nuo kryžiuočių.
  • 1275

    Gedimino valdymas

    Gedimino valdymas
    1275-1341
    Vilniaus, kaip sostinės, įkūrėjas. Valdymo laiku stiprino LDK demokratinėmis priemonėmis. Kreipėsi į popiežių laiškais, laimėjo 10 metų paliaubų su ordinu. Plėtė LDK prijungdamas rusų žemes. Laiškais kvietė pirklius ir amatininkus.
  • 1345

    Algirdo (+Kęstučio) valdymas

    Algirdo (+Kęstučio) valdymas
    1345 -1377. Kęstutis submonarchas, 81-82 DLK.
    Algirdas daugiausia rūpinosi santykiais su Rusios kunigaikštystėmis, prijungė didžiulius rusų žemių plotus. Kęstutis - Lietuvos ir Žemaitijos gynimas.
    Vyko nuolatiniai karai su ordinu, vykdė atsakomuosius grobiamuosius žygius. Siekė pripažinimo žadėdamas krikštytis.
  • 1377

    Jogailos valdymas

    Jogailos valdymas
    1377-1401
    Sudarė taiką su ordinu išduodamas Kęstutį, susidūrė su ordinu kovodamas su Vytautu dėl Lietuvos sosto. Pasirašė Krėvos uniją, tapo Lenkijos karaliumi (1386-1434 m.) Pasiekė tarptautinį LDK pripažinimą. Įtvirtino savo palikuonis kitų valstybių sostuose.
  • 1385

    Krėvos sutartis

    Krėvos sutartis
    Krėvos pilyje LDK valdovo Jogailos ir Lenkijos bajorų sudaryta sutartis.
    Lietuva susieta su Lenkija dinastiniais ryšiais. Lietuva tapo valstybe valdoma to pačio valdovo kaip ir Lenkija.
  • 1386

    Dinastinė unija su Lenkija

    1386-1569
    Vytautas stengėsi vykdyti savarankišką politiką. Kaip vasalas Vytautas buvo prisiekęs Jogailai ir pažadėjo neatskirti LDK nuo Lenkijos. Neįvykus Vytauto karūnavimui LDK statusas nepasikeitė.
  • 1387

    Lietuvos krikštas

    1261 Mindaugas atsimetė nuo krikšto. Lietuvą puldinėjo oridnas, popiežiai be paliavos skelbė naujus kryžiaus žygius į pagonių lietuvių kraštus. Vakarų europiečiai vengė bendradarbiauti.
    Jogaila derėjosi dėl krikšto su Lenkija, Krėvos sutartimi įsipareigojo pasikrikštyti ir pakrikštyti Lietuvą.
  • 1387

    Jogailos suteiktos privilegijos

    Krikšto progą Jogaila suteikė privilegijas: Bajorams - įteisintas luomas, jų turtas pripažintas nuosavybe, nurodyta karo tarnybos pareiga. Vilniaus vykupui - įkurtas vykupystės sostas, sudarytos prielaidos aukštųjų dvasininkų įtakai politiniam gyvenimui. Vilniaus miestui - suteikta Magdeburgo teisė. Ėmė formuotis mestiečių luomas. Luominės visuomenės formavimasis.
  • 1392

    Vytauto valdymas

    Vytauto valdymas
    1392-1430
    Astravos sutartimi Vytautas priskirtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu, Jogailos vietininku.
    Valdymo laiku pasiekta didžiausia Lietuvos galybė. Didintas Lietuvos savarankiškumas santykiuose su Lenkija, iš didikų formavo Ponų tarybą.
  • 1410

    Žalgirio mūšis

    Žalgirio mūšis
    Baigėsi apie 200 metų trukę ordino puldinėjimai. Atgauta Žemaitija. Vytautas pelnė karvedžio šlovę, sustiprėjo tarptautinis Lietuvos autoritetas.
  • 1413

    Žemaitijos krikštas

    Žemaitijos bajorai gavo tokias pačias privilegijas kaip ir kiti LDK kilmingieji. Pakrikštijo Vytautas. Įsteigta Žemaičių vyskupystė.
  • 1413

    Horodlės unija

    Karalius renkamas lenkų, bet privalėjo gauti bajorų pritarimą. Bendriems reikalams numatyta šaukti konventą ir seimą. Įsteigtos vaivadijos. LDK ir po Vytauto mirties garantuotas savarankiškumas.
  • 1447

    Kazimiero privilegija

    Kazimiero privilegija
    Įteisintas valstiečių įbaudžiavinimas. Priklausomi valstiečiai nebegalėjo įsikurti pas kitą šeimininką. Išplėsti Ponų tarybos įgaliojimai.
  • 1492

    Aleksandro privilegija

    Aleksandro privilegija
    Bajorams suteikta savivalda - seimeliai. Patvirtinta Lietuvos seimų šaukimo tvarka. Bajorai tapo įtakingiausiu visuomenės sluoksniu. Išplėtė ponų tarybos galias.
  • 1501

    Melniko aktas

    Nutarta bendrai rinkti tik Lenkijos karalių. Pritarta bendrai pinigų sistemai, užsienio politikai.
  • 1519

    Renesansas LDK

    Renesansas LDK
    Humanizmas ir Renesansas Lietuvoje ėmė plisti Žygimantam senąjam susituokus su Bona Sforca. Ji iš Italijos kvietė renesanso menininkus, intelektualus. Valdovų rūmai buvo perstatyti renesanso stiliumi.
  • 1529

    Lietuvos statutai

    Iki XVI a. teises reguliavo Lietuvos valdovo teikiamos privilegijos. XVI a. buvo priimti 3 Lietuvos statutai, kuriuose buvo numatytos gyventojų teisės, pareigos, apibrėžta LDK politinė santvarka.
    1529 - dominuojanti didikų padėtis, DLK negalėjo priimti sprendimų be Ponų Tarybos sutikimo, jie rinko DLK.
    1566 - bajorų teisė dalyvauti valdyme, bajorų seimas leido įstatymus.
    1588 - patvirtinti Liublino unijoje numatyti pol. pok.
  • 1544

    Žygimantas Augustas

    Žygimantas Augustas
    DLK 1544-1572
    Pasisakė už Liublino uniją, jam valdant ji sudaryta. Neturėjo įpėdinio, bijojo, kad mirus nutruks saitai. Suprato, kad be Lenkijos nepajėgs apsiginti nuo Rusijos.
  • 1547

    Reformacija

    Reformacija
    Gana sėkmingai sklido iki XVI a. vidurio.
    XVI a. 4 d. A. Kulvietis įkūrė pirmąją aukštąją mokyklą Lietuvoje - Vilniaus kolegiją.
    1547 Mažvydo "Katekizmas"
    Reformatai steigė mokyklas, maldos namus, skaitė pamokslus.
  • 1550

    Valakų reforma

    XVI a. viduryje didžiojo kunigaikščio dvaruose, vėliau sekdami pavyzdžiu reformą vykdė ir kai kurie kilmingieji.
    Vakarų Europoje vykstant kainų revoliucijai siekta padidinti grūdų eksportą į Vakarus.
    Padariniai: galutinai įsitvirtino baudžiava, suvienodintos prievolės, gatviniai kaimai, trilaukė sėjomaina, teigiama įtaka ekonomikos raidai, aktyviai prekiavo su Europa.
  • 1569

    Liublino unija

    Liublino unija
    Priežastys: istoriškai susiklostę ryšiai, valstybių panašumas, bajorų įtaka, Lietuvos bajorai tikėjosi didesnių teisių, nuolatinė Rusijos grėsmė, karas dėl Livonijos. Lenkija geidė LDK žemių.
    Mikalojus Radvila Rudasis: buvo prieš, laikė valstybės pabaiga, manė, kad ponų taryba praras įtaką.
    Jonas Chodkevičius: manė, kad unija kenkia valstybingumui, bet suprato Rusijos grėsmę.
  • 1570

    Abiejų Tautų Respublika

    Abiejų Tautų Respublika
    1569 - 1795
    LDK ir Lenkija buvo sujungtos į vieną valstybę. Ją valdė vienas valdovas (renkamas bajorų), vienas Bajorų seimas, bendra valiuta ir užsienio politika.
    Liko atskiros teritorijos supratimas, iždas, kariuomenė, įstatymai ir teismai, valdžios pareigūnai.
    Įsigalėjo bajorų demokratija -> bajorų anarchija: liberum veto, bajorų galios augimas, nėra kontrolės mechanizmo.
  • 1576

    Steponas Batoras

    Steponas Batoras
    DLK 1576-1588
    Nuopelnai: pertvarkė ATR kariuomenę, laimėjo karą dėl Livonijos, atkovojo prarastas rusų žemes, sudarė taiką su Osmanų imperija, suteikė privilegiją VU, tolerancija, įkūrė vyriausiąjį Lietuvos tribunolą.
    Paskutinis LDK kunigaikštis, kuriam valdant stiprėjo ir augo.
  • 1579

    Kontrreformacija // VU

    XVI a. antroji pusė.
    Už katalikybę pasisakė Lietuvos valdovas, uždraudė protestantišką veiklą, ištremė Kulvietį, uždarė jo kolegiją.
    Vilniaus vyskupo pakviesti Jėzuitai įkūrė Vilniaus kolegiją. 1579 m. ji įgavo universiteto statusą.
    Daukšos "Postilė" - pirmoji lieutiviška LDK spausdinta knyga.
  • XVII a. vidurio karai

    Rusija (1654–1667). Pretekstas - Ukrainos kazokų sukilimas. Buvo okupuotas Vilnius. Pasibaigė Andriusavo paliaubų sutartimi.
    Švedija (1655–1660). Nenorėjo, kad Rusija įsivyrautų Baltijos regione. Zigmantas Vaza įtraukė ATR į karus dėl Švedijos sosto.
    Poveikis: nusiaubė ATR žemes, sudeginti miestai, išplėšta, žuvo ar pabėgo apie trečdalis gyventojų, sunaikinti statiniai atstatomi barokiniu stiliumi, visiškai įsivyravo bajorų anarchija.
    Demografinė ir ekonominė krizė.
  • Kėdainių sutartis

    Norėjo paramos kovojant su rusais. Buvo nutraukiama unija su Lenkija ir užmezgami tokie pat ryšiai su Švedija.Švedai už tai turėjo padėti atsiimti Maskvos caro užkariautas žemes.
    Kėdainių sutartis nebuvo įgyvendinta, nes švedai ir toliau Lietuvoje elgėsi kaip okupantai, sutartimi buvo nepatenkinti lenkų ir lietuvių bajorai.
  • ATR silpnėjimas

    Šiaurės karas - 1700–1721 m. kariavo Rusija su Švedija.
    Švedija veržėsi į ATR teritoriją. Caras Petras I sukvietė Nebylųjį Seimą, kuris patvirtino Rusijos teisę kištis į ATR vidaus reikalus. Silpna karaliaus valdžia; bajorų savivalė, konfederacijų kūrimasis ir kovos tarp jų, liberum veto teisė ir nesirūpinimas valstybės reikalais;karai su rusais ir švedais, maras.
  • Stanislovas Augustas Poniatovskis

    Stanislovas Augustas Poniatovskis
    1764 m. ATR valdovu tapo Rusijos remiamas Stanislovas Augustas Poniatovskis. Bandė reformuoti valstybės valdymą. Jo valdymo laikotarpiu įvyko visi ATR padalijimai.

    Numatytos reformos: panaikinti liberum veto sprendžiant ekonominius klausimus, padidinti kariuomenę, nustatyti naują Seimo darbo tvarką. Radomo konfederacija, remiami Rusijos, privertė atšaukti reformas.
  • I ATR padalijimas

    Rusija, Austrija, Prūsija.
  • Edukacinė komisija

    Valstybinė institucija, kontroliavusi ATR švietimo sistemą. Po Jėzuitų ordino panaikinimo, kuris tvarkė LDK švietimo sistemą. Mokslas tampa prieinamas, pasaulietiškesnis, daugėja mokyklų, leidžiami vadovėliai.
  • Ketverių metų seimas

    Ketverių metų seimas
    1788-1792
    R: padidinta kariuomenė, įvesti mokesčiai dvasininkams ir kilmingiesiems, išrinktos Edukacijos, Karo, Policijos ir Biudžeto komisijos, išplėstos miestiečių teisės (galėjo tapti bajorais, įsigyti žemės, užimti tarnybas, leista dalyvauti Seimo darbe, negalėjo būti suimti be teismo leidimo),uždrausta grąžinti į baudžiavą paleistus valstiečius, konstitucija.
  • Gegužės 3-iosios konstitucija

    ATR tapo konstitucine monarchija.
    Katalikybė, religijų laisvė, bajorų teisės suvienodintos, miestiečių teisės, valdžios padalijimas, panaikinta liberum veto teisė ir bajorų konfederacijos
    panaikinti karaliaus rinkimai, sostas tapo paveldimas.
  • II ATR padalijimas

    Rusija, Prūsija. Austrija tuo metu dalyvavo Prancūzijos revoliucijoje.
    Reformos nepatiko senųjų pažiūrų bajorams, todėl 1792 m. jie, remiami Rusijos, susibūrė į Targovicos konfederaciją. Konfederatai siekė atkurti senąją tvarką ir panaikinti reformas. Šiems tikslams įgyvendinti jie pasikvietė Rusijos kariuomenę. Rusijos spaudžiamas Stanislovas Augustas Poniatovskis atsisakė Gegužės trečiosios konstitucijos idėjų. Targovicos konfederacijos veikla buvo ATR II padalijimo priežastis.
  • Tado Kosčiuskos Sukilimas

    Tado Kosčiuskos Sukilimas
    Sukilimas, prasidėjęs 1794 m. kovo mėn. Krokuvoje, netrukus išplito po visą Lenkijos karalystę ir LDK teritoriją.
    Sukilėliai siekė: Rusijos kariuomenės išvedimo iš ATR teritorijos, valstybės su 1772 m. sienomis atkūrimo, Ketverių metų seimo reformų pratęsimo.
    T. Kosčiuska - sukilimo vadas, puikus karo vadas.
    J. Jasinskis - organizavo sukilimą Vilniuje, tapo visų sukilėlių vadu. Į kariuomenė kvietė ir valstiečius
  • III ATR padalijimas

    III ATR padalijimas
    Pralaimėjus sukilimą įvykdytas III padalijimas. ATR valdovas Stanislovas Augustas Poniatovskis buvo priverstas atsisakyti sosto ir išvykti į užsienį. ATR valstybė žlugo, didžioji Lietuvos dalis pateko į Rusijos imperijos sudėtį, sustabdyti modernizacijos procesai: kapitalizmas, apšvietos idėjų įgyvendinimas, politinis demokratizavimas.
  • 1830-1831 Sukilimas

    1830-1831 Sukilimas
    Priežastys: carinės Rusijos primestą tvarką, kurios nenorėjo laikytis bajorai, carinė priespauda, revoliucijų banga Europoje.
    Padariniai: nuniokotas kraštas, represijos, trėmimai.
    LPNP: skirta sulenkėjusiai bajorijai. Ribotos galimybės, varžyta veikla, panaikintas statutas, uždarytas VU, rusų kalba įstaigose, katalikų bažnyčios kontrolė.
  • Baudžiavos panaikinimas

    Baudžiavos panaikinimas
    Vasario manifestas: panaikinama baudžiava, galima išsipirkti žemę, dar dvejus metus privalo eiti lažą.
    Reikšmė: kapitalizmo raida, pramonės ir agrarinė revoliucijos, modernizacija, didėjo savimonė, atsirado naujoji inteligentija.
  • 1863-1864 m. Sukilimas

    Priežastys: netenkino baudžiavos panaikinimo sąlygos, caro vykdomos represijos, priespauda, noras atkurti ATR.
    Padariniai: sukilimas numalšintas, represijos, trėmimai, uždraustos draugijos, konfiskuotos žemės. Nuolaidos valstiečiams: panaikintas lažas, sumažintos piniginės prievolės, palikti iki reformos turėti valstiečių sklypai.
    RPAP: Uždraustos lietuviškos mokyklos, uždrausta spauda, Katalikų bažnyčios įvairiapusis varžymas, naikinamos bažnyčios.
    Sierakauskas, Kalinauskas, Mackevičius
  • Spaudos draudimas

    Spaudos draudimas
    1864-1904
    Knygnešiai lietuviškas knygas ir laikraščius gabeno per sieną į Rusijos imperiją. Knygos buvo spausdinamos Mažojoje Lietuvoje. Knygų spausdinimo centrai – Tilžė, Ragainė, Bitėnai, Karaliaučius. Jurgis Bielinis 30 metų nešė draudžiamas lietuviškas knygas, buvo įsteigęs slaptą spaustuvę ir stengėsi į knygnešių gretas įtraukti kuo daugiau žmonių.
  • Aušra

    Aušra
    Redaktorius – Jonas Basanavičius. Laikraštis pabrėžė tautinės savimonės svarbą, kvietė gelbėti lietuvių kalbą, kovoti su rusinimu ar lenkinimu.
  • Varpas

    Varpas
    Redaktorius – Vincas Kudirka. Kvietė lietuvius susitelkti bendram darbui ir priešintis caro politikai, gaivinti tautiškumą, kelti ekonomiką ir kultūrą.
  • LSDP

    Socialdemokratinės idėjos: panaikinti absoliutizmą, pagerinti darbininkų padėtį, siekti Lietuvos politinio savarankiškumo.
  • LDP

    Įkurėjas - K. Grinius ir J. Vileišis. Liberalizmo principai: prigimtinė lygybė, apsisprendimo teisė.
  • Didysis Vilniaus Seimas

    Didysis Vilniaus Seimas
    Nutarimai: siekti autonomijos, įtvirtinti demokratiją (demokratiškai renkamo seimo), vienyti partijas siekiant savarankiškumo, įstaigose, mokyklose vartoti lietuvių kalbą, neiti tarnauti į Rusijos armiją.
    Reikšmė: sutelkė lietuvių tautinio atgimimo pajėgas bendrai veiklai ir nurodė esmines veiklos kryptis.
  • LKDP

    Įkurėjas - Juozas Tumas Vaižgantas. Konservatyvi politika: krikščioniškų, tautinių vertybių plėtra, Lietuvos nepriklausomybė.
  • Pirmojo pasaulinio karo pradžia

  • Vokiečių okupacija

    Vokiečių okupacija
    1915-1918. Lietuva buvo įtraukta į Oberosto sudėtį, įvesta karo padėtis. Karo pradžioje įkurta Lietuvių draugija nukentėjusiems nuo karo šelpti - pagrindinė tarpininkė tarp Lietuvos visuomenės ir okupantės.
    Nuostuoliai, nepriteklius, badas, darbo prievolė, turtų plėšimas. Varžyta bet kokia lietuvių veikla. Kare žuvo daug Lietuvos gyventojų civilių. Per karą lietuviai galutinai suvokė save kaip tautą, atsisakė idėjų savo ateitį sieti su Lenkija, Vokietija arba Rusija.
  • Vilniaus konferencija

    Vilniaus konferencija
    Sušakta Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti, naudojantis vokiečių sunkumais fronte.
    Nutarimai: siekti atkurti laisvą demokratinę Lietuvą, sušaukti Steigiąmąjį seimą, užtikrinti kultūrinę savivaldą tautinėms mažumoms, nutarimus pavesta įgyvendinti Lietuvos Tarybai (pirm - A. Smetona
  • Lietuvos valstybingumo atkūrimo aktas

    Vokiečiams darant spaudimą priimta Gruodžio 11 deklaracija, kurioje numatyta, kad Lietuva bus susieta su Vokietija amžinais ryšiais.
  • Lietuvos nepriklausomybės aktas

    Lietuvos nepriklausomybės aktas
    Lietuvos Taryba, pirmininkaujant Jonui Basanavičiui. Tapo pagrindiniu nepriklausomybės įtvirtinimo dokumentu. Aktas visiškai atitiko Vilniaus konferencijos nutarimus.
    Savarankiški potvarkiai: laikinoji konst, vyriaus, prez.
  • Vokietija pripažino nepriklausomybę

    Vokietija pralaimėjo pasauliniame kare, tikėjosi palaikymo. 1918 10 išvedė savo kariuomėnę, teikė paramą per nepriklausomybės kovas. Tai lėmė šiltus Lietuvos ir Vokietijos santykius iki pat 1933.
  • Kovos su bolševikais

    Iš Latvijos teritorijos. Gruodį įsiveržę į Lietuvą, užėmė beveik 2/3 šalies teritorijos. Pavykso sustabdyti 1919 m. vasarį mūšiuose ties Kėdainiais, Jieznu ir Alytumi, Paskutinis mūšis su bolševikais Lietuvos teritorijoje vyko 1919 m. rugpjūčio 30 d. netoli Kaukonių geležinkelio stoties (dab. Latvijos teritorija). Lietuva laimėjo kovas su Sovietų Rusija, tad 1920 m. liepos 12 d. buvo pasirašyta taikos sutartis.
  • Kovos su Lenkija

    1919 m. balandįį Pietryčių Lietuvą ir užėmė Vilnių. Kėlė ATR idėją. 1920 m. liepos ir rugpjūčio mėnesiais Lietuvos kariuomenė, pasinaudodama tuo, jog bolševikų spaudžiami lenkai pasitraukė iš Vilniaus, atsiėmė sostinę. 1920 m. lapkričio 19 ir 21 d. mūšiuose ties Širvintomis ir Giedraičiais lietuviams pavyko atremti lenkų puolimą. Aktyvūs kariniai veiksmai su Lenkija galutinai baigėsi 1920 m. lapkričio 29 d. nustačius neutralią zoną tarp abiejų pusių, Vilnių paliekant Lenkijai.
  • Kovos su bermontininkais

    Bermontininkai - rusijos baltagvardiečiai ir nenorėję trauktis vokiečių kareiviai. Įsiveržė vykstant kovoms su bolševikais. Plėšė vietinius gyventojus ir niokojo Lietuvos teritoriją. Priešininkai buvo sustabdyti 1919 m. lapkritį mūšiuose ties Šiauliais ir Radviliškiu. Po šių pergalių Lietuvos kariuomenė perėmė daug karinio turto, kuris buvo labai svarbus besikuriančiai Lietuvos kariuomenei.
  • Steigiamasis Seimas

    Steigiamasis Seimas
    1920-1922
    Steigiamasis seimas priėmė svarbiausius įstatymus, sukūrė valstybės pagrindus. 1920 m. pavasarį pirmą kartą Lietuvos istorijoje buvo surengti demokratiniai rinkimai.
  • Maskvos taika

    1918 12 pripažino komunistinę Kapsuko vyriausybę. Nepavykus įtvirtinti komunistų partijos diktatūros, 1920 pasirašė Lietuvai palankią taikos sutartį. Rusija pripažino Lietuvos nepriklausomybę.
  • Suvalkų sutartis

    Suvalkų derybose Lenkija pripažino Lietuvos suverenitetą, bet sutartį sulaužė. Suorganizavo Želigovskio maištą, lietuva nutraukė diplomatinius santykius su Lenkija.
  • Vilniaus krašto praradimas

    Nustačius neutralią zoną tarp abiejų pusių, Vilnių paliekant Lenkijai.
  • Lietuva priimta į Tautų Sąjungą

    Rodė Lietuvo tarptautinį pripažinimą. 1922 m. pripažino JAV, Vatikanas, DB. Lietuva tapo lygiateisė pasaulio valstybe. Tarptautinis pripažinimas yra valstybės požymis.
  • I ir II Seimas

    I ir II Seimas
    1922-1923 (paleistas dėl pol rietenų), 1923-1926
    Išrinkti krikdemai, prezidentas A. Stulginskis.
    Paliktas karo stovis, prijungtas Klaipėdos kraštas, 1923 Vakarų valstybės Vln. pripažino Lenkijai, ekonominiai ryšiai su Vok, mažumų teisės, žemės ūkio reforma, pramonė, stambios įmonės.
  • Lietuvos universitetas

    Švietimo sistemos pokyčiai: nemokamas ir privalomas pradinis mokslas, mokyklos atskirtos nuo Bažnyčios, aukštas studentų skaičius, profesinis lavinimas, auga mokyklų skaičius, botanikos ir zoologijos sodai, patriotizmo ūgdymas, enciklopedijos, mokslinė veikla.
  • Konstitucija

    Skelbė, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, suvereni valstybės valdžia priklauso tautai, valstybę valdo Seimas, Vyriausybė ir Teismas. Konstitucija užtikrino pagrindines demokratines laisves ir teises Lietuvos piliečiams ir tautinėms mažumoms.
  • Žemės reformos įstatymas

    Pirmenybę gauti žemės turėjo kariai savanoriai, žemės taip pat galėjo gauti bežemiai ir mažažemiai (turėję mažiau kaip 10 ha) valstiečiai, kaimo amatininkai, kai kurios valstybinės ir visuomeninės įstaigos. Buvusiems žemės savininkams valstybė įsipareigojo sumokėti simbolinį atlygį – tai sukėlė stambių žemės savininkų pasipiktinimą. Žemės reforma Lietuvoje paskatino masiškai kurtis vienkiemius ir padėjo modernizuoti svarbiausią šalies ūkio šaką – žemės ūkį;
  • Litas

    Litas
    Lietuvoje sustabdė infliaciją, tapo viena svarbiausių Europos valiutų, skatino Ekonomikos augimą.
  • Klaipėdos sukilimas

    Klaipėdos sukilimas
    1919 m. Versalio taikos sutartimi Klaipėdos kraštas buvo atimtas iš Vokietijos ir paskirtas administruoti Tautų Sąjungai. Civiliais apsirengę šauliai ir kariai inscenizavo krašto gyventojų sukilimą prieš kraštą administravusius prancūzus ir prijungė teritoriją prie Lietuvos.
    Klaipėdos miestas užimtas, o prancūzų įgula buvo priversta kapituliuoti.
  • Lietuvos dainų šventė

    Lietuvos dainų šventė
    Įrašyta į UNESCO nematerialaus paveldo sąrašą.
  • III Seimas

    III Seimas
    Birželis-gruodis
    Laimėjo kairiosios partijos: valstiečiai liaudininkai ir socialdemokratai. Prezidentas valstietis K. Grinius.
    Panaikinta karo padėtis ir kiti demokratiniai suvaržymai (leista laisvai šaukti susirinkimus, įvesta spaudos, žodžio ir kitos demokratinės laisvės), sumažinti atlyginimai prezidentui ir ministrų kabineto nariams, pradėta modernizuoti šalies kariuomenė, sumažintas karininkų skaičius, nuo valstybės atskirta Bažnyčia.
  • Gruodžio perversmas

    Gruodžio perversmas
    Karininkai įvykdė perversmą. Prasidėjo diktatūrinis valdymas.
    Priežastys: reformų skubotumas, demokratijos krizė, parlamentizmo tradicijų nebuvimas, tautininkų ir krikdemų ambicijos.
    Požymiai: karo padėtis, cenzūra, valdymas remtas kariuomene, vykdant reformą žemės ūkis modernėjo, iš ekonominio ir politinio šalies gyvenimo buvo galutinai pašalinti kitataučiai, prisidėjo prie tautinės kultūros puoselėjimo, išvyko iš šalies.
  • A. Voldemaro vyriausybė

    A. Voldemaro vyriausybė
    1926-1929
    Įtvirtino Smetonos valdymą, rėmė autoritarizmą, griežtą rėžimą. Priklausė ultradešiniesiems nacionalistams, kritikavo Smetoną dėl nuolaidumo. Nušalintas nuo pareigų. Ketino organizuoti perversmą.
    Tautininkas. Atstovavo Paryžiaus taikos konferencijoje.
  • J. Tūbelio vyriausybė

    J. Tūbelio vyriausybė
    1929-1938
    Tautininkas. Prezidento svainius - oligarchija. Palankus prezidentui. Nuosaikūs potvarkiai, stabilumas. Buvo "Maisto" pirmininkas, pieno centro įkūrėjas, žemės ūkio specialistas. Igiausiai išdirbęs ministras pirmininkas.
  • Skrydis per Atlantą

    Skrydis per Atlantą
    Nesustodami perskirsti Atlanto vandenyną – iš Niujorko į Kauną. S. Darius ir S. Girėnas savo žygį skyrė Lietuvai
  • Sporto pasiekimai

    Sporto pasiekimai
    Europos krepšinio čempionai 1937 Rygoje, 1939 Kaune.
    1938 moterys II vieta.
    1938 m. suorganizuota pirmoji tautinė olimpiada, kurioje dalyvavo apie 2 tūkst. lietuvių sportininkų iš įvairių pasaulio valstybių.
  • Smetonos Konstitucija

    1928 k. prezidentui suteikė gerokai daugiau galių, bet Seimo vaidmuo vis dar buvo svarbus. Tačiau 1938 m. Konstitucija jau įteisino prezidento vienvaldystę ir įtvirtino autoritarinį A. Smetonos valdymą. Respublikos Prezidentą renka Tautos atstovai. Respublikos Prezidentas neatsako už savo galios veiksmus.
  • Lenkijos ultimatumas

    Reikalauta užmegzti diplomatinius santykius. Ultimatumas priimtas. Visuomenė tai laikė Vilniaus krašto išsižadėjimu.
  • Klaipėdos krašto praradimas

    Kovo 20 Vokietija pateikia ultimatumą atiduoti Klaipėdos kraštą (žodžiu, užsienio reikalų ministrui Juozui Urbšiui). Ultimatumas priimtas.
  • Savitarpio pagalbos sutartis

    Savitarpio pagalbos sutartis
    1939 spalį darant spaudimą pasirašyta.
    Perdavė iš Lenkijos atimtą Vilnių (rugsėji įsiveržus į rytinę Lenkiją, po dviejų dienų Sovietų Sąjunga užėmė Vilnių.). Lietuva įsileido 20000 Raudonosios armijos karių.
  • SSRS ultimatumas

    1940 birželio 14. Lietuva apkaltinta kurstymu prieš raudonarmiečius, jų grobimu savo šalyje.
    Reikalauta: išduoti teismui vidaus reikalų ministrą Kazimierą Skučą ir Valstybės saugumo departamento direktorių Augustiną Povilaitį; Lietuvoje sudaryti jiems palankią Vyriausybę; į Lietuvos teritoriją įsileisti neribotą skaičių SSRS kariuomenės.
  • I sovietinė okupacija

    I sovietinė okupacija
    1940 06 15 - 1941 06 22
    Siekta sovietizuota ir įtraukti į sovietinę sudėtį. Dislokuoti Raudonosios armijos daliniai, J. Paleckis paskirtas prezidentu, V. Mickevičius premjeru, legalizuota komunistų partija, propoganda, uždrausta opozicinė spauda, sukurta Lietuvos darbo liaudies sąjunga, jai vientėlei leista dalyvauti rinkimuose, liepą surengti rinkimai, suimti ir iš Lietuvos išvežti aktyviausi nepriklausomos Lietuvos veikėjai.
  • Paskutinis vyriausybės posėdis

    Priešintis siūlė tik keletas vyriausybės narių. Viltasi, kad Lietuva nebus okupuota, praras tik dalį savarankiškumo. Manyta, kad pasipriešinimas bus pražutingas. Kovoti su SSRS viena Lietuva buvo nepajėgi.
  • SSRS aneksija

    Į Maskvą pasiųsta žymių žmonių delegacija pasirašė Lietuvos stojimo į SSRS sutartį. Lietuva buvo aneksuota ir tapo SSRS dalimi.
  • Lietuvos Aktyvistų Frontas

    1940 m. Berlyne įkurta pogrindinė antisovietinė organizacija. 1941 m. birželį LAF surengė antisovietinį sukilimą Lietuvoje. LAF palaikė ryšius su pogrindinėmis organizacijomis Lietuvoje. Buvo tikimasi pasinaudoti prasidėjusiu Vokietijos karu su SSRS ir taip atgauti Lietuvos nepriklausomybę.
  • Nacistinė okupacija

    Nacistinė okupacija
    1941 06 22 - 1944/1945
    Lietuvos teritorija buvo įtraukta į Ostlando sudėtį. LAF tikėjosi atgauti nepriklausomybę, vokiečių valdžios tikslas buvo išnaudoti okupuotas teritorijas ekonominiams bei kariniams tikslams ir pasirengti prijungti prie Vokietijos.
    Bruožai: prievolė ūkinikimas teikti produktus, vokiečių kolonizacija, prievartinis darbas, represijos, švietimo ir kultūros įstaigų ribojimas, Holokaustas.
  • Birželio trėmimai

    Vykdomas teroras, represijos. Pirmosiomis teroro aukomis tapo aukšto rango karininkai, politiniai veikėjai, autoritetingi visuomenės asmenys. 1941 06 įvykdyta pirmoji masinė trėmimo akcija - ištremta daugiau 18 000 žmonių.
  • Birželio sukilimas

    Birželio sukilimas
    Sutapo su Vokietijos ir SSRS karinių veiksmų pradžia. Per radiofoną perskaitė Lietuvos valstybės atkūrimo deklaraciją ir paskelbė apie Laikinosios vyriausybės sudarymą.
    Pagrindinės sukilimo priežastys: siekis atgauti Lietuvos nepriklausomybę, sovietinis teroras.
    Reikšmė: paneigė sovietų sukurtą mitą, jog Lietuva savo noru įstojo į SSRS, bei parodė lietuvių tautos siekius gyventi nepriklausomai.
  • Laikinoji vyriausybė

    Veikė 6 savaites. Laikinosios vyriausybės vadovu tapo Juozas Ambrazevičius. Realios valdžios vyriausybė neįgavo, nes naciai nebuvo linkę Lietuvai suteikti nepriklausomybės arba autonomijos. Vertinama priešiškai dėl antisemitinių nutarimų, nebuvo viešo pareiškimo, smerkenčio susidorojimą su žydais. Per šešias veikimo savaites Laikinoji vyriausybė priėmė apie 100 įvairių įstatymų, nutarimų ir potvarkių, kurie dėl nacių suvaržymų realios galios neturėjo. Rugpjūčio 5 d. nutraukė savo veiklą.
  • Vyriausiasis Lietuvos išlaisvinimo komitetas

    1943 m. Kaune įkurta antinacinė lietuvių politinė organizacija, po Antrojo pasaulinio karo tapusi antisovietine organizacija.
    Antinacinė rezistencija: nevykdė nurodymų, nestojo į vokiškas struktūras (nepavyko surinkti SS bataliono), nevykdė prievolių, pogrindinė spauda, Lietuvos laisvės armija.
    Už pasipriešinimą grėsė mirties bausmė. Kalindavo koncentracijos stovyklose, degino ištisus kaimus.
  • Ginkluota rezitencija

    Ginkluota rezitencija
    1944/45-1953 Partizaninis karas
    Tikslai: atkurti nepriklausomą Lietuvą, išvyti Raudonąją armiją, įtvirtinti demokratiją. sunaikinti komunistines struktūras, gražinti vertybes, veikimo laisvė KB, suiimti ir nubausti nusikaltėlius prieš LT valst. ir tautą.
    1. 44-46 vasara - būriai, nėra vieningos org, atviros kovos. Pasipriešinimo org kūrimas
    2. 46-48 - struktūra, apygardos, pogrindinė taktika, netikėti išpuoliai. Apygardų veikla
    3. 49-53 - LLKS, sabotažas, teroras. Centralizuotų struktūrų suk
  • II Sovietinė Okupacija

    II Sovietinė Okupacija
    1944/45 - 1990 kovo 11 d.
    1945 m. pradžioje Raudonoji armija išstūmė vermachtą. Lietuva buvo išlaisvinta iš vokiečių okupacijos.
    Iki 1953 sovietizacija: komunistų partijos diktatūra, nacionalizacija, nuo 1947 kolektyvizacija, industrializacija, urbanizacija, masiniai trėmimai, politinės represijos, ateizmas, ideologizuojama kultūra.
    1944–1974 Lietuvos komunistų partijos Centro komitetui (LKP CK) vadovavo pirmasis sekretorius Antanas Sniečkus.
  • Lietuvių chartija

    1949 m. birželio 14 d. Vyriausiojo Lietuvos Išlaisvinimo Komitetas (VLIKas) paskelbė Lietuvių chartą; įsipareigota, kad Pasaulio Lietuvių Bendruomenė (PLB) vienytų visus už Lietuvos ribų gyvenančius lietuvius; siektų išlaikyti, kurti bei ugdyti lietuvių tautos gyvastį: jos kalbą, kultūrą, papročius, tradicijas, ir remti Nepriklausomos Lietuvos valstybę.
  • LLKS tarybos deklaracija

    LLKS tarybos deklaracija
    1949 vasario 16. Paskelbė Lietuvos partizanų vadovybė.
    Idėjos: LLKS aukščiausias tautos organas, nepriklausoma demokratinė respublika, suverenitetas priklauso tautai, lygios teisės, teisingumą vykdys Lietuvos teismai, socialinė globa nepriklausomoje Lietuvoje. Komunistų partija paskelbta neteisėta.
    R: sudarė teisinį ginkluoto pasipriešinimo pagrindą, įteisino LLKS.
  • Atšilimo laikotarpis

    Atšilimo laikotarpis
    Iš esmės baigta sovietizacija. Nuo ginkluotos rezistencijos pereita prie disidentinio judėjimo.
    Mirė Stalinas. Prasidėjo politinis "atšilimas" - Nikita Chruščiovas pradėjo dalinį stalininio režimo liberalizavimą.
  • Disidentinis judėjimas

    Disidentinis judėjimas
    Pakeitė ginkluotą pasipriešinimą(represuoti aktyviausi rezistentai, virš 20000 partizanų aukų, prasidėjo "atšilimas").
    Siekė religinės laisvės, žmogaus teisių, nepriklausomybės.
    6 deš. masinės demonstracijos (palaikyti Budapešto ruduo).
    Pradėjo kurtis slaptos pogrindinės org. LLL
    VHG. LKBK.
    Nuplėšomos sovietinės vėliavos, kabinamos trispalvės, antisovietiniai atsišaukimai, atsisakoma kalbėti rusiškai, švenčiamos šventės, taikios protesto akcijos.
  • Vėlinių minėjimas

    Švenčiamos tautinės, religinės šventės. Vilniuje kilo neramumų, kai studentai Vėlinių dieną Rasų kapinėse uždegė žvakių ant iškilių žmonių kapų. Palaikė Budapešto rudens judėjimus, giedojo tautinę giesmę, šaukė šūkius. Kiekvieną vasario 16 ant Basanavičiaus kapo buvo atnešama gėlių.
    1955-1957 pirmosios taikios protesto akcijos.
  • Ekonominė socialinė raida

    8-9 deš. (Sniečkus iki 1974)
    Tęsiama industrializacija, pramonė atsilikusi, žemės ūkis aukščiausias SS, griaunami vienkiemiai, gerinama infrastruktūra, žemas vartojimo lygis.
    Nomenklatūra, komunistų partijos pirmenybė, kitaminičių persekiojimai, varžoma pasirinkimo laisvė, iškreipta moralė - grobstymai ir vagystės iš valstybės, korupcija.
  • Kalantos susideginimas

    Kalantos susideginimas
    Kalantos poelgis sukėlė protesto veiksmus, jis tapo pasipriešinimo simboliu, idealu. Mieste kilo masinės manifestacijos, kurias slopino milicija ir KGB agentai. Sovietai Kalantą paskelbė psichiniu ligoniu.
  • Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronika

    1972-1989 įkurėjas, redaktorius Sigiyas Tamkevičius. Disidentinis leidinys. Registruojami sovietinės valdžios nisokaltimai Bažnyčiai, tikinčiųjų teisių pažeidimai.
    Publicistai Vincetas Sladkevičius, Nijolė Sadūnaitė.
    1. Informavo vakarus apie tikrąją padėtį
    2. Priešinosi ateizmui, prisidėjo prie tikėjimo išsaugojimo.
    3. Reikalavo paisyti žmogaus teisių
  • Lietuvos Helsinkio grupė

    Lietuvos Helsinkio grupė
    1975 m. Helsinkio Baigiamasis aktas - numatytų sienų neliečiamumas, teritorinis valstybių vientisumas, užtikrintos žmogaus teisės ir laisvės. Lietuvos Helsinkio grupės tiesioginė užduotis buvo registruoti žmogaus teisių pažeidimus ir platinti šią informaciją. Išleido apie 30 numeruotų dokumentų bei keletą nenumeruotų pareiškimų.
    Reikalavo pripažinti Lietuvos neteisėtą okupaciją, pasmerkti M-R paktą. Akcentavo Lietuvos nepriklausomybės klausimą, reikalavo pripažinti okupaciją, siuntė dok. JTO.
  • Lietuvos Laisvės Lyga

    Lietuvos Laisvės Lyga
    1978 m. Antanas Terleckas įsteigė Lietuvos laisvės lygą, kaip pogrindinę org.
    Leido pogrindinius leidinius, kreipėsi į kitas valstybes dėl neteisėto okupavimo. Siekė atkurti Lietuvos valstybingumą, ugdyti tautinę, religinę, politinę lietuvių savimonę.
  • Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis

    Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis
    Inteligentai Vilniuje įkūrė LPS iniciatyvinę grupę. Oficialus tikslas - vykdyti Gorbačiovo pertvarką.
    Visuomenė buvo suvienyta. Ji pakilo į Dainuojančią revoliuciją. Vyko daugiatūkstantiniai mitingai. Atkurtos nacionalinės, religinės šventės. Įtvirtinta nacionalinė simbolika, Lietuvių kalba paskelbta valstybine, grąžinami maldos namai, ist. teis, reabilituoti politiniai kaliniai.
    1989 viešai paskelbė, kad jų siekiamybė yra nepriklausoma Lietuva. LPS -> Sąjūdis
  • Baltijos kelias

    Baltijos kelias
    1989 rugpjūčio 23 d. paminėtos skaudžios Ribentropo-Molotovo pakto pasekmės. Siekta atkreipti, kad padariniai vis dar egzistuoja.
    Nuo Vilniaus iki Talino apie 1,5 mln žmonių grandinė.
    Akivaizdžiai parodė, kad nepriklausomybės atkūrimo idėją remia dauguma okupuotų Baltijos šalių visuomenės.
    Sulaukė tarptautinio atgarsio, visas pasaulis ėmė kalbėti apie neteisėtą prijungimą prie SSRS. SSRS buvo priverta pripažinti šį fatktą.
  • Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas

    Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas
    1990 vasario 24 įvyko pirmieji laisvi rinkimai į SSRS Aukščiausiąją Tarybą.
    Sąjūdžio kandidatai laimėjo daugiausiai vietų (visuomenės palaikymas po Baltijos kelio), AT pirmininku išrinktas Landsbergis.
    LSSR AT->Atkuriamasis Seimas. Paskelbė atkuriantis Lietuvos nepriklausomybę.
    Sunkumai: tarptautinis pripažinimas, SSRS ekonominė blokada, neramumai, įtampa, Sausio 13, Medininkų tragedija.
  • Sausio 13-oji

    Sausio 13-oji
    1991 sausio 13 SSRS kariuomenė prievarta pamėgino nuslopinti Lietuvos nepriklausomybę. Taikios žmonių minios saugojo svarbiausius pastatus. Žuvo keturiolika beginklių žmonių.
    Agresija sutelkė tautą, RA išsigando gyventojų minios ir nesiryžo pulti Seimo rūmų. Nepriklausomybė buvo apginta. Po kruvinų įvykiu vienintėlė Islandija pripažino Lietuvos valstybę.
  • Lietuva tapo JTO nare

    Lietuva tapo JTO nare
    Prasidėjo tarptautinis Lietuvos pripažinimas. Lietuva tapo JTO nare - Lietuvos valstybingumą ėmė ginti tarptautinė teisė. Lietuva tapo pilnateise tarptautinės bendruomenės nare. Atidarė nuolatines atstovybes Niujorke ir Ženevoje. Lietuva dalyvauja svarstant reikšmigiausius pasaulyje klausimus.
  • LR Konstitucija

    Politinė raida:
    1992 Konstitucija
    1992 Seimo rinkimai
    1993 prezidento rinkimai - A. Brazauskas
    1993 išvesta sovietinė kariuomenė
    1998 prezidentu išrinktas Valdas Adamkus
  • Raida po Nepriklausomybės atkūrimo

    Pereita prie rinkos ekonomikos, įvesti talonai (1933 litas), išplėtotas smulkusis verslas, valstybės parama ūkininkams, verslininkams. Klasinė visuomenė, nusikalstamumas, alkoholizmas, migracija.
  • Lietuva įstoja į ES ir NATO

    Lietuva įstoja į ES ir NATO
    NATO - kovo 29 d. - Lietuva privalo numatyti 2% nuo BVP krašto gynybai. Saugumas, Baltijos šalių oro erdvę saugo NATO pajėgos, Lietuvos kariuomenė atlieka bendras pratybas.
    ES - gegužės 1 d. - gauna paramą ūkiui, kultūrai, švietimui plėtoti. Nuo 2007 Šengeno ervės narė. Sustiprėjo Lt politinė įtaka, pakilo ekonominis lygis.